- pavermu
- pavérmu adv., pãvermu 1. iš eilės, nepraleidžiant, vienas po kito, pagrečiui: Karolius veria pavérmu, t. y. po kits kito, paeiliui J. Kaip čia į nytis suvert? – Nugi imk pavérmu ir suverk Mrj. Žąsys medinosios (laukinės) pavérmu leka Grg. ║ be perstojo: Ans pavérmu kalba, t. y. be perstojo J. 2. tiesiai, tiesiog: Kad būtų arčiau, patraukiau pavérmu per pievas Brt. Jie ėjo keliu, o mes papieviais, takučiais, vis pavérmu, pavérmu, todėl juos aplenkėm Pjv. Pavérmu ir pavérmu – vienas kelias Mrj. Nuo sodybos pavérmu mano žemė, t. y. po tiesumu eina į lauką J. 3. Skrd, Vl retu dygsniu, adata paveriant, daigstant, neapsukant: Pavérmu siūti, t. y. dygsnis dygsnį adatos varo, paveria J. Kad teip siuvi ką greitai, siuvi pãvermu: paveri, paveri Grg. Prisiūk pãvermu, išversk, ir stipruos Grg. Susiūk pãvermu, ant greitųjų Tv. Kaip čia susiūt būt geriau: ar apsukui, ar pavérmu? Mrj. Apsukui susiuvus geriau laiko negu pavérmu Ig. Siūna taip pavérmu: už adatos, už adatos Krš. Susiūk siūlę smulkiais dygsniukais pavérmu Up. Pavérmu įvertas apvartis į nagines Grz. 4. M netoli, greta.
Dictionary of the Lithuanian Language.